| Atversta 1 Jn2,13 vieta Biblijoje. | Rezultatai nuo 1 iki 1. |
13 Rašau jums, tėvai, nes pažinote Tą, kuris yra nuo pradžios. Ir jums, jaunuoliai, rašau, nes nugalėjote piktąjį. Rašau jums, vaikeliai, nes pažinote Tėvą. En Lbd NTG JBIB McGee mp3 txt Klausyti 1 Jn 2,14 Jn 14,7 Lk 10,22 1 Jn 1,1 1 Jn 3,12 1 Jn 4,4 1 Jn 5,4-5 1 Jn 5,18 Ps 90,2 Ps 91,14 Ps 148,12 Pat 20,29 Jl 2,28 Zch 9,17 Mt 11,27 Mt 13,19 Mt 13,38 Jn 8,19 Jn 8,54-55 Jn 14,9 Jn 16,3 Jn 17,3 Jn 17,21 2 Kor 4,6 Ef 6,10-12 1 Tim 5,1 Tit 2,6 1 Pt 5,8-9 1 Jn 2,1 1 Jn 2,3-4 1 Jn 2,12 1 Jn 5,20
,,Tėvai“ yra brandūs šventieji, pažįstantys Viešpatį Jėzų daugelį metų. Aš asmeniškai galvoju, kad 23-ią psalmę Dovydas parašė senatvėje. Jis nebūtų galėjęs parašyti jos būdamas jaunas piemenėlis, mat šioje psalmėje atsispindi gyvenimo patirtis. Dovydui teko patirti daugybę pavojų, tačiau šis vyras gyveno bendrystėje su Dievu. Jis buvo brandus Dievo vaikas, kurį drąsiai galima priskirti apaštalo Jono minimų ,,tėvų“ kategorijai. 23-ią Psalmyno skyrių aš vadinu seno karaliaus psalme. Manau, jog Dovydas parašė ją sėdėdamas soste ir prisimindamas savo gyvenimą. Jis prisimena, kaip vaikystėje išgindavo bandą į kalvotas Betliejaus ganyklas ir gindavo avis nuo meškų ir liūtų. Vėliau prisimena, kaip tapo karaliumi, tautos ganytoju. Žvelgdamas atgal į savo spalvingą praeitį, Dovydas prisimena nuostabią draugystę su Jehonatanu, kaip slapstėsi nuo karaliaus Sauliaus, kaip vėliau karaliavo Hebrone ir kaip galiausiai Dievas padarė jį visų dvylikos giminių valdovu. Dovydas neužmiršta ir savo siaubingos nuodėmės ir kaip maloningasis Dievas atleido jam po to, kai jis išpažino savo kaltę. Šis vyras su liūdesiu prisimena šeimynines problemas (Dievas davė jam rykščių), o ypač savo mylimiausiojo sūnaus Abšalomo maištą. Jis prisimena, kaip bėgo iš Jeruzalės ir vėl buvo priverstas slapstytis uolų urvuose. Netikėtai jį pasiekusi žinia apie Abšalomo žūtį sukėlė jam baisų sielvartą. Prisimindamas visa tai senasis karalius sako: ,,VIEŠPATS – mano Ganytojas, / man nieko netrūksta“ (Psalmių 23,1). Būdamas subrendęs Dievo vaikas Dovydas prisimena, kaip Dievas vedė jį į žalias pievas, prie ramių vandenų, kaip atgaivindavo jo gyvastį. Apaštalas Jonas tokius žmones, koks buvo Dovydas, vadina ,,tėvais“.
,,Ir jums, jaunuoliai, rašau: / jūs nugalėjote piktąjį“. ,,Jaunuoliai“ nėra tokie subrendę kaip tėvai, tai yra neturi jų patirties, bet jau yra išmokę Kristaus krauju nugalėti priešą. Jie išmoko gyventi Dievui. Nesakykite, kad šiandien jaunuoliai negali gyventi Dievui.
,,Parašiau jums, vaikeliai: / jūs pažįstate Tėvą“. Čia pavartotas kitas graikų kalbos žodis ,,paidia“, reiškiantis ,,nesubrendę mažyliai“. Jonas omenyje turi tuos, kurie žino esą Dievo vaikai, bet dažnai tuo jų pažinimas ir apsiriboja. Be to, kai kurie iš jų nieko daugiau žinoti ir nenori. Deja, šiai kategorijai priklauso didelis būrys Dievo vaikų! Kai kuriose bažnyčiose jautiesi taip, tartum būtum patekęs į dvasinį lopšelį. Nors žmonės suaugę, kai kurie net pražilę, jie vis dar nesubrendę dvasiškai. Jie taip ir neužaugo.
Šiame laiško skyriuje apaštalas Jonas turi dar kai ką pridurti; tad dar sykį vardija skirtingas tikinčiųjų kategorijas.
[...]|
Pradžia · ieškauDievo.lt · McGee · Straipsniai · PC Biblija · Biblija mobiliame tel. · Radijo laidos apie Bibliją · 4 dvasiniai principai · Palyginimai iš Biblijos · Angelai · Dievo vardas · Dievo vardai · Vardai Biblijoje · Apie meilę · Temų rodyklė · Mobili (WML) Biblija · Privatumo politika Atsiliepimus ir klausimus apie šį puslapį rašykite adresu
|
